Банька по-белому
Vladimir Semënovič Vysotskij / Владимир Семёнович Высоцкий| Versione finlandese trascritta da questa immagine .jpg | |
| PIRTELĖ BALTAI Iškūrenk, šeimininke, pirtelę man - Įsiaudrinsiu kaisdamas aš. Ant lentynos kraštelio kampe karštam - Dvejones mano siela išgręš. Ligi nepadorumo sukiušiu aš, Šaltas kaušas padės užsimiršt, - Ir laikai asmens kulto graviūromis Ant krūtinės kairės švytėt ims. Iškūrenki pirtelę baltai baltai, Nuo švaros aš atpratęs suvis... Aš apspangsiu ir man, kiek apspangusiam, Karštas garas liežuvį atriš... Kiek miškų ir svajonių suluošinta, Šitiek vargo nusėjo trasas, - Kairėj pusėje - Stalino profilis, O dešinėje - Marinka - anfas! Ech, vėjavaikis - aš už tikėjimą - Kiek gi metų tą rojų mačiau! Ir gyvenimą savo idėjomis - Į absurdą lengvai išmainiau! Iškūrenki pirtelę, baltai baltai, - Aš nuo balto pasaulio, - suvis! Aš apspangsiu, ir man, kiek apspangusiam Karštas garas liežuvį atriš. Tik menu tą ankstyvąjį rytmetį, Spėjau riktelt: “Rašyk, broli, man!” Ir mane, sibirietį iš Sibiro, Du sargybiniai išvežė ten. Nusiplakęs karjeruos iš nuovargio, Rijau ašarų druską nesyk... Ant krūtinės kairės piešėm profilį, Kad išgirstų, kaip plyšta širdis. Nekūrenki pirtelės - nekaitinki - Jau į baltą pasaulį - negrįžt... Aš įkaisiu kol man, kiek įkaitusiam Karštas garas liežuvį atriš. Oi, kaip šiurpina atmintį kalbos tos, Garas vaiko mintis po žieve, - Praeities rūkas šaltas ir tolimas Panardina į rūką mane. Kala mintys po kiautu be perstojo, - Pažymėtas ne veltui esu? Vanta pliekiu pasturgalį - praeitį, Tiek jos liko iš kulto laikų. Iškūrenki pirtelę, iškaitinki, Reikia man prie švaros vis tik grįžt. Aš įkaisiu ir man, kiek įkaitusiam, Karštas garas liežuvį atriš. Iškūrenk, šeimininke, pirtelę man - Įsiaudrinsiu kaisdamas aš. Ant lentynos kraštelio kampe karštam - Dvejones mano siela išgręš. | TULIKUUMA SAUNA Tulikuumaksi saunan saat lämmittää päivänvaloa tarpeeksi koin, Kuuma löyly kun kiukaasta singahtaa sen poltteessa haastella voin. Ylälauteella istun mä nurkaissain, eikä maailman pahuutta näy Epäilykset mä häivytan mielestäin lisää löylyä vielä jos käy. Kipon kahvaa nyt rystyset puristaa, kuvat rinnassa taas sinertää. Henkilöpalvonta karvoissa rehottaa, on hiessä Stalinin paa. Tulikuumaksi saunan saat lämmittää päivänvaloa tarpeeksi koin, Kuuma löyly kun kiukaasta singahtaa sen poltteessa haastella voin. Metsän lailla myös uskomme kaadettiin, mietin löylyssä kun kumarrun, Rintaan vasempaan Stalin tatuoitiin, oikeaan taas Marinkani mun. Tulikuumaksi saunan saat lämmittää päivänvaloa tarpeeksi koin, Kuuma löyly kun kiukaasta singahtaa sen poltteessa haastella voin. Ehdin veljille huutaa mua auttakaa, aamuvarhain kun mut vangittiin. Ja kahden komean vartijan tolmesta minut Siperiaan kyyditettiin. Siellä soilla ja kuiluissa kaivosten, monen kohtalon näin päättyvän, Ja rintaamme kuvansa veistettiin, sydänlyönnit näin kuulisi hän. Tulikuumaksi saunan saat lämmittää päivänvaloa tarpeeksi koin, Kuuma löyly kun kiukaasta singahtaa sen poltteessa haastella voin. Vielä hetken mä hehkutan kiuasta, kuumeen kourissa mua paleltaa, Kylmät usvat nuo muistojen piilosta, kuumiin höyryihin vaihtua saa. Olin syytön armahdus myönnettiin, vaan mistä uuden elämän saan. koivuvihdalla hakkaan mä helvettiin, menneisyyttäni niin ankeaa !! |
