L'Internationale
Eugène Pottier| LITUANO / LITHUANIAN | |
| L'internaçionâ Compagni avanti, o gran partio noî semmo di louanti. Rosso un fiore into peto o n'é sccioio Unna fæ n'é nasciua a-o cheu. Noî no semmo ciù inte l'offiçiña, Entro tæra, da-i campi, a-o mâ A plebe delongo à l'euvia chiña Sensa ideale in sciô quæ speâ. Sciù, lottemmo! l'ideale Nòstro a-o fin o saià L'Internaçionâ Futua umanitæ! Sciù, lottemmo! l'ideale Nòstro a-o fin o saià L'Internaçionâ Futua umanitæ! Un gran stendardo a-o sô ch'o sciamma De fronte à noî gloioso o va, Noî voemmo pe esso zu e frente E cadeñe a-a libertæ! Che giustiçia a vëgne noî domandemmo: No ciù servi, no ciù baccan; Fræ tutti ëse voemmo Inta famiggia do lou. Sciù, lottemmo! l'ideale Nòstro a-o fin o saià L'Internaçionâ Futua umanitæ! Sciù, lottemmo! l'ideale Nòstro a-o fin o saià L'Internaçionâ Futua umanitæ! Lottemmo, lottemmo, a tæra segge De tutti pægia propietæ, Ciù nisciun inti campi dagghe L'euvia à atri chi inte òçio stan. E a macchina segge alliâ No nemiga a-i lavoratoî; Coscì a vitta renoelâ à l'ommo a daià paxe e amô! Sciù, lottemmo! l'ideale Nòstro a-o fin o saià L'Internaçionâ Futua umanitæ! Sciù, lottemmo! l'ideale Nòstro a-o fin o saià L'Internaçionâ Futua umanitæ! Avanti, avanti, a vittöia A l'é nòstra e nòstro l'é l'avvegnî; Ciù çivile e giusta, l'istöia Unn'atra era a sta pe arvî. Röso à noî, à l'erta battaggia Noî corremmo pe l'Ideâ: Via, röso, noî semmo a canaggia Ch'a lòtta pe-o sò Germinâ! Sciù, lottemmo! l'ideale Nòstro a-o fin o saià L'Internaçionâ Futua umanitæ! Sciù, lottemmo! l'ideale Nòstro a-o fin o saià L'Internaçionâ Futua umanitæ! | INTERNACIONALAS Pirmyn, vergai nužemintieji, Išalkusi minia, pirmyn! Sukilkit, žmonės pavergtieji, Visi kovon išvien smarkyn! Pasaulį seną išardysim, Iš pačių pamatų ir tuo Naujai pasaulį atstatysim– Kas buvo šūds, tas bus viskuo. Tai jau yr paskutinė Sprendžiamoji kova Internacionale Žmonijos atgaiva Tai jau yr paskutinė Sprendžiamoji kova Internacionale Žmonijos atgaiva Nei dievas, caras, nei galiūnas Musms išvadavimo neduos. Vaikai garbingosios komunos Save iš skurdo išvaduos. Kad nuverst jungą ranka tvirta Ir laisvę iškovot greičiau, Kalkime geležį, kol karšta, Ir pūskim dumples kuo smarkiau Tai jau yr paskutinė Sprendžiamoji kova Internacionale Žmonijos atgaiva Tai jau yr paskutinė Sprendžiamoji kova Internacionale Žmonijos atgaiva Tik mes, pasaulio darbininkai, Didžioji darbo armija, Tikrieji žemės šeimininkai O ne dykaduonių armija Tiek daug mūs krauju tunkančiųjų, O trenk, perkūne, trenk smarkiau,– Kad susilaukt dienų giedriųjų Kad saulė nušvistų skaisčiau Tai jau yr paskutinė Sprendžiamoji kova Internacionale Žmonijos atgaiva Tai jau yr paskutinė Sprendžiamoji kova Internacionale Žmonijos atgaiva! |
