זאָג ניט קײנמאָל
Hirsh Glik / הירש גליק| La versione lituana di Roza Litay | |
| ÄLÄ SANO, ETTÄ VIIMEINEN ON TIE Älä sano, että viimeinen on tie, lyijyn läpi mutta aurinkoon se vie. Kyllä koittaa päivä, löytyy määränpää, marssi kaikuu, torvi raikuu elämää. Tuolla palmurannat, siellä lumen maa, tuskat, kärsimykset niissä jäivät taa. Missä pirskunut on verta uhrien, sieltä kasvaa uljas voima urheitten. Lyijy ei vaan veri laulun tehnyt on, sitä laulanut ei lintu kahleeton. Sen on tehnyt kansa saartaessa yön, pyssyt kourissansa alkaessa työn. Zog nit keynmol az du geyst dem letstn veg, [1] Khotsh himeln blayene farshteln bloye teg. Kumen vet nokh undzer oysgebenkte sho - S'vet a poyk ton undzer trot - mir zaynen do! | [NIEKAD NESAKYK] Niekad nesakyk kad eini galutinį kelią, Nors mėlynas dangus uždengia tamsias dienas. Ateis mūsu išsiilgta valanda – Plaks mūsų žingsniai: Mes Esame Čia! Nuo žalių palmų žemės iki žemės balto sniego Mes ateiname su mūsų sielvartu ir mūsų vargais Ir kur nukrito lašas mūsų kraujo Gyvens mūsų narsumas, mūsų drąsa! Ankstyvo ryto saulė nušvies mūsų dienas, Ir vakar diena su mūsų priešas išnyks, Bet jeigu saulė uždels rytuose – Ši daina kaip slaptažodis turi eiti per kartas. Ši daina buvo parašyta krauju ir švinu, Tai ne paukščiuko daina laisvėje, Tai tremtos tarp sienų tautos daina. Ši daina buvo dainuojama su ginklais rankose. Todėl – niekad nesakyk kad eini galutini kelią, Nors mėlynas dangus uždengia tamsias dienas. Ateis mūsu išsiilgta valanda – Plaks mūsų žingsniai: Mes Esame Čia! |
[1] The final strophe of the Finnish version is sung in Yiddish: |
